Ne, neturėjo. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad jeigu asmuo yra perspėtas apie pavojų, tačiau to perspėjimo nepaiso ir rizikuodamas toliau elgiasi kaip nori, tai jo gelbėjimo darbai, tarkime, išsiruošus žvejoti ant skilinėjančio ledo, turi būti jo paties apmokėti. Lygiai taip pat turėjo būti daroma ir į Izraelį išvykusios Lietuvos piliečių grupės atžvilgiu. Tuo labiau kad prasidėjus kariniam konfliktui jie buvo evakuoti į Jordaniją, saugią valstybę, kurioje jiems nekilo jokių pavojų. Todėl išvis nereikėjo vykdyti evakuacijos, nes į Lietuvą jie galėjo grįžti patys. Dar įdomesnis dalykas, kad dalis evakuotų asmenų net nebuvo Lietuvos piliečiai. Paprastai galioja taisyklė, kad kitų valstybių vyriausybės susitaria su evakuojančios šalies valdžia dėl savo piliečių išvežimo. Todėl kyla klausimas, kaip buvo evakuojami užsienio piliečiai, ar tai buvo suderinta su Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijomis, ir kas visa tai apmokėjo. Keista, kad valstybės lėšomis evakuotų asmenų sąrašas yra neviešinamas. Viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija, kad vos ne pusė parskraidintų asmenų – ne Lietuvos piliečiai. Todėl manau, kad turėtų būti pateikta oficiali informacija apie tai.
Kaip būtų galima paaiškinti, kad socialdemokratų Vyriausybė nėrėsi iš kailio, kad kuo greičiau parvežtų svarbiu konservatorių propagandininku laikomą tinklaraštininką Marių Laurinavičių, net parskraidino jį iš Vienos kariuomenės transporto lėktuvu? Na, buvo evakuotas ne tik jis, bet ir keli kiti žurnalistai, kurie, matyt, važiavo į Izraelį mokytis propagandos meno. Tačiau politika šiuo atveju nesvarbi, svarbiausia tai, kad jeigu žmonės prieš vykdami į užsienio šalį buvo įspėti apie gresiantį pavojų ir nusprendė perspėjimo nepaisyti, tai savo gelbėjimo operacijos išlaidas privalo padengti iš savo kišenės. Žinoma, protu nesuvokiama, kodėl vieną žmogų reikėjo „Spartanu“ parskraidinti iš Vienos, nes iš ten už keliasdešimt eurų galėjo ir pats į Vilnių parskristi. Šis faktas parodo, kad valstybėje yra betvarkė, visiškas balaganas. Reikia kelti klausimą, ar ministrai tinkamai atliko savo pareigas ir užtikrino tinkamą valstybės lėšų naudojimą.
Pradėkime nuo to, kad evakuacija teisine prasme labai aiškiai apibrėžta. Žmonės, gyvūnai ir turtas evakuojami iš pavojingos teritorijos į saugią, jei susidaro ekstremali situacija ar kyla karo veiksmų pavojus. Niekur nėra parašyta, kad turi būti evakuojami namo. Niekur nėra parašyta, kad turi būti parskraidinti, o ne parvežti traukiniu ar autobusu, parlydėti pėsčiomis. Šiuo atveju, jei buvo mūsų Užsienio reikalų ministerijos perspėjimas nevykti į Izraelį, o tie žmonės vis tiek išvyko dėl kažkokių motyvų, apie kuriuos dabar nekalbėsime, tai reikia pasakyti, kad Lietuva pasielgė labai gražiai, kad organizavo jų parlydėjimą iš Izraelio – pavojingos teritorijos – į saugią Jordaniją. Taigi, tuo evakuacija iš esmės ir buvo baigta. O toliau prasideda niuansai.
Pažiūrėkime: į Turkiją iš Lietuvos atskraidino karinį lėktuvą. Paskui nusamdė keleivinį lėktuvą. Aiškiai kilo chaosas: veikia ir Užsienio reikalų ministerija, ir Nacionalinis krizių valdymo centras, ir Krašto apsaugos ministerija. Niekas nebesupranta, kas čia vyksta. Kai žmonės užsienyje patenka į stichinės nelaimės zoną, pavyzdžiui, kilus žemės drebėjimui, kai gelbėdamiesi praranda asmens dokumentus, būna akivaizdu, kad jie negalės savarankiškai grįžti namo. Todėl juos reikia pargabenti. O šiuo atveju kalbame apie turistus. Todėl jų parskraidinimą valstybės sąskaita reikėtų laikyti biudžeto lėšų taškymu. Ši istorija atskleidė visišką institucijų pasimetimą, nesugebėjimą koordinuoti veiksmų. Ir tuo pat metu visiems aiškina, kaip rimtai ruošiasi karui, kaip viską organizuoja... Visiška betvarkė. O dėl skrydžio kariniu lėktuvu iš Vienos į Vilnių tai išvis kosmosas. Kas gi tas keleivis – prezidentas, ministras? Turistas iš Jordanijos! Na tai ir skrisk namo nusipirkęs bilietą. Bet maža to, kad lėktuvų bilietai jam buvo nupirkti – tai dar atsiuntė ir karinį lėktuvą! Tai jeigu Krašto apsaugos ministerijai pačiai tą žmogų parsivežti buvo principo reikalas, tai galėjo atsiųsti tarnybinį automobilį. Valstybei būtų kainavę nepalyginamai mažiau. Nerandu žodžių, kaip pakomentuoti. Reikėtų atleisti iš pareigų visus, kurie savo nurodymais susiję su šita istorija.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
