J.Bašmetas pirmiausia yra muzikantas. Tikrai geras muzikantas. O meno žmonės kartais pasako ne visai tai, kas patinka kokiai nors valdžiai. Todėl, kad jie yra didesni laisvamaniai, negu kiti. Jam taip atrodo, ir ką? Į tą reikėtų atsižvelgti. Čia pirmas dalykas.
Antras: manau, kad nė vieno šūvio iš kulkosvaidžio, automato ar tanko pabūklo J.Bašmetas nėra paleidęs. Nes jeigu meno žmogus tą padarytų – kad ir už ką kariaudamas – tą apdovanojimą aš atimčiau. O gal ir neatimčiau. Maža kas šauna į galvą...
Dabar trečias dalykas. Kai darai kokį nors veiksmą kito žmogaus ar kitos valstybės atžvilgiu, visada reikia pagalvoti, kas bus po to – tam žmogui ar tai valstybei. Bus geriau ar blogiau? Jeigu mes atimtume iš kokio nors kito žmogaus turtą, sveikatą ar net gyvenimą, jam būtų blogai. Mano klausimas: ar J.Bašmetas dėl tokio Lietuvos Prezidento sprendimo labai nusimins? Nežinau. Bet aš prieš ką nors padarydamas galvoju, kam dėl to bus daugiau naudos, kam mažiau, o kam bus padaryta skriauda. Tuo pačiu matu matuodamas priėjau prie sprendimo apie tai, ar vertėjo Lietuvai gadinti santykius su Kinija. Kinijai dėl to pasidarė blogiau? Ne. O dabar Donaldas Trumpas, galingosios Amerikos prezidentas, paskelbęs, kad įveda Kinijai 145 proc. muitų tarifus, traukiasi atgalios. Žiūrėk tu man. Tokio rango politikas, tokios didelės valstybės vadovas, gali prisipažinti, kad suklydo. Na, pasakysiu taip – tai man patinka. Nes Kinija nuo to nukentėjo mažiau, negu Amerika.
Prezidentas – toks žmogus, kuris gali duoti, gali ir atimti. Padaryti taip, kaip jam atrodo geriau. Mane domina ne tai. Mane domina tik ar J.Bašmetas nuo to nukentėjo, ar ne? Ir ar dėl to nukentėjo Lietuvos reitingas? Manau, kad Lietuvos reitingas nenukentėjo, nes nei Xi Jinpingas, nei D.Trumpas, nei Vladimiras Putinas, nei Emanuelis Macronas, nei Narendra Modis apie tokį Lietuvos prezidento sprendimą nesužinojo. Arba, skaitydami laikraštį, į tokią žinutę neatkreipė dėmesio. Todėl manau, kad Lietuvos kaip valstybės prestižas dėl to irgi nenukentėjo. Koks buvo, toks ir liko.
ELTA pranešė, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas balandžio 23 d. paskelbė dekretą Nr. 1K-329, kuriuo žinomas Rusijos dirigentas Jurijus Bašmetas buvo išbrauktas „iš apdovanotųjų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu sąrašo“. ELTA pridėjo, kad jos žiniomis jau 2014 m. Lvivo nacionalinė muzikos akademija atėmė iš jo „garbės profesoriaus“ vardą. Be to, pasakyta, kad net užsienio žiniasklaida yra pranešusi, jog „šis muzikantas yra uolus agresyvios Rusijos vidaus ir užsienio politikos šalininkas. Viešai jis yra parėmęs V. Putino pradėtą karą Čečėnijoje, pritarė 2014 m. Krymo aneksijai ir 2022 m. pradėtai karinei agresijai prieš Ukrainą.“ Įtarimai gana solidūs, todėl sunku į juos nereaguoti. Bet žiniasklaidos reakcija buvo beveik vieninga: „Nausėda iš rusų dirigento Bašmeto atėmė valstybinį apdovanojimą“. Iš ko toks priekaištą primenantis nusiteikimas? Manyčiau, tam yra viena priežastis. Prezidento dekretas neatrodo solidus ir korektiškas: „Pakeičiu Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. birželio 18 d. dekreto Nr. 492 „Dėl apdovanojimo Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu“ 1 straipsnį ir išbraukiu Jurijų Bašmetą, pažeminus apdovanotojo vardą. 2 straipsnis. Įpareigoju Jurijų Bašmetą grąžinti Lietuvos valstybės ordinų kancleriui Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordiną ir apdovanojimo dokumentus.“ Prezidentas Valdas Adamkus dirigentą apdovanojo 1999 m. Tada buvo aiškiai nurodyta, kad jis apdovanojamas „už Lietuvos muzikinės kultūros propagavimą ir indėlį į pasaulio muzikos lobyną“. O dabar pasakyta tik tiek, kad „dirigentas pažemino savo vardą“. Kuo pažemino? Gal tuo, kad praėjusių metų liepos 12 d. iš Putino gavęs medalį, jis ėmė jam pataikauti: „Aš myliu mūsų prezidentą, nes jis nuoširdžiai myli Rusiją“. Turbūt ne. Nuo to pareiškimo praėjo per daug laiko. Gal toks sprendimas padarytas dėl to, kad žiniasklaida pagarsino pačių ukrainiečių sankcijas visam pasaulyje išgarsėjusiam dirigentui? Bet tokią informaciją bet kokiu atveju reikėtų patikrinti. Bent jau tam reikėjo sulaukti oficialaus pačių ukrainiečių pageidavimo. O gal tai ir buvo padaryta. Bet tuo atveju taip ir turėjo būti pasakyta. Tai, kas dabar padaryta – per daug panašu į įslaptinimą. Tik ar čia to reikia?
Kalbėjosi Arvydas Praninskas